Šios pasakaitės yra protopiniai “scenarijai”, kuriuos aš išgalvojau ir kurie mano manymu yra populiariosios žmonių likimų socialinės trajektorijos. Tai šioks toks atsakas tiems kurie girtuoklius (turiu omeny ne p. Joną, geriantį rūšinį viskį savo viloje kiekvieną vakarą, o poną Petrą, geriantį žvejų vyną, žaibo alų ir miškuose “partizanų” “išvarytą” “taurujį gėrimą”) laiko asmenis, laisvai pasirinkusius tokį identitetą ir “patys kalti” dėlto. Taip pat su “prostitučių”, “čigonų”, “kalinių”, “vagių”, “tinginių” ir kitomis populiariomis, bet niekingomis tapatybėmis.
Nors atrodytų, kad lyg ir nekiltų diskusijų, kad šios “rolės” yra beveik visada (kam tas beveik..) nulemtos kaip pati sistema reprodukuoja tam tikras klases ir dažniausiai Petras ir Jonas gimsta socialinėje terpėje, kurios jie nepasirinko ir iš to seks virtinė “pasirinkimų”, kurie ištikrųjų net nebus pasirinkimai; deja šnekant su artimaisiais, kaimynais (manau, kad būčiau priskirtas prie “viduriniosios klasės atstovų palikuonių) ir apskritai, stebint daugumos reakcijas, panašu, kad žmonės vadovaujasi mitu, jog tai įgimta arba, kad tai buvo tikrų žmogau pasirinkimų, tad ir klaidų pasekmė. Pirmu atveju, “bomžas” demonizuojamas ir “tokius” reikia “uždaryti”, antru atveju tai labai geras pavizdys atžalom, kas jiems gali atsitikti jeigu “tinkmai” nepasirinks.
Pirmoji pasakėčia
Andrius gimė ir auga šeimoje, kur tėvas dėl nepastovaus darbo, nemažėjančių skolų ir iš to praradęs savigarba kaip “tėvas”, “vyras”, atrado degtinėlę kaip “geriausią” morfijų savo gyvenimui. Motina, turintį ir prižiūrėti vaikus ir uždirbti duonai (beje, darbas irgi “rankinis”, nes kada “gimdai” ir “augini” vaikus paprastai nebūna laiko karjerai, ką jau kalbėti apie papildomas studijas, reikalingas pastoviai pritapti prie pastoviai besikeičiančios darbo jėgos rinkos) iš pradžių bando būti “mama”, bet pastovus nepriteklius (gyvenimas su vieno žmogaus atlyginimu ir su partneriu, turinčiu žalingus įpročius, didmiestyje..), desperacija ir ją nekartą suvilioja prie morfijaus teikiamų malonumų. O kurio neviliotų (nebent melodramos žvaigždės (iš bėdų turgaus), kuri visiškai negerbdama savo gyvenimo, tampa instrumentu savo vaikų užauginimui, tai yra visiškai kapituliuoja kaip žmogus)?
Maisto nepriteklius Andrių nuo mažens pratina ir grūdina kietų kumščių mokyklai. Mokykla Andiurj, nepaaiškinamas laiko švaistymas, tiems kurie turi laiko sėdėti, skaičiuoti, diskutuoti ir filosofuoti, o Andrius nori dar ir pavalgyti. Andriaus ekonomikos pagrindai įgyjami gatvės rinkoje. Čia jis išmoksta, kad pinigų reikia ne tik pavalgyti, bet ir “prestižui” įgyti, kad prie “chebros” pritaptų. Tie visi dalykai labai susiję.. Andrius išgyvena ir išmoksta tai daryti daug anksčiau negu jo bendraamžiai mokykloje.
Populiariosios Andriaus gyvenimo trajaktorijos mūsų mitologijoje:
a) Andrius patenka į kalėjimą, na o kalėjimę puikiai yra jam įdiegiama kas jis toks yra. Supratęs savo “kirminalinio nusikaltėlio” tapatybę, jis varsto kalėjimo įėjimo/įšėjimo duris ne vienus metus (ps.. kol pasirodo pastorius su dievo žinia 
ir išgano Andriu)
b) Andrius kaip ir tėvas, atkartoja šeimos istorija, tik gal pasirenką ne alkoholį, o kokią egzotiškesnę medžiagą paskandinti negandas.
c) visos kitos, “pozityviosios istorijos” pvz kaip andrius tampa turtingas, o paskui “legalizuojasi”, kaip andrius baigia proftechnine ir tampa statybininku; kaip andrius paliestas dievo žodžio, įsitraukia į kitos “chebros” ratelį.
Išskyrus C, turbūt a ir b varianto Andrių mes galime sutikti prie kontenerių daugiabučių rajone arba ant suoliuko miegantį. Čia tas pats Andrius kuris pasirinko būti ten kur jis yra (o ar tikrai?)
O kaip dėl C variantų? C variantai atsitiko dažniausiai ne todėl, kad Andrius taip nusprendė, bet mokytojui pagailo mokinio ir ji/jis pradėjo jį globoti, sudomino dalyku, ne kartą nupirko pietus valgykloje ir t.t.; Andrius nebuvo sulaikytas teisėsaugos ir nelegalūs pinigai kaupėsi, na o paskui galima ir legaliai juk užsiimti, kada kapitalo turi; ir andrius išgirdo dievo žodį, kalėjime, nes ten dirbo labai pasišaukęs pastorius.
Antroji pasakėčia
Karolis auga normalioje šeimoje. Tėvas vadovauja baldų cecho, reklamos skyriuje, mama mokytoja. Karolis lanko mokykla ir mokinasi gerai. Pirmūnų Karolis netampa, nes niekada ir nejautė spaudimo iš tėvų tokiu būti, bet Karolis pradeda naturaliai domėtis tam tikrais dalykais ir ignoruoti likusius (taip jis ir netapo absoliučiu pirmūnu). Netrukus jis pajunta (turbūt 10,11, 12 klasėse), kad siūlomos ateities specialybės netalpina jo pomėgių spektro ir gyvenimas būtų per daug skurdus jei jam tektų dirbti vien “gydytoju”, vien “vadybininkų” ar “cecho vadovų”. Karolis labai imlus gyvenimui. Jis žavisi egzistencialistais, gyvenimas jam turi būti ne nuobodi monotonija, o laisvės proveržis, emocijos, kančia, patirčių gausybė. Karolis tris kartus stoja į tris skirtingas katedras, bet nei vienos taip ir nebaigia. Jau pirmam kurse jis pajunta akademijos sienų troškią atmosferą ir perdėtą rūpinimasi “forma”, o ne turiniu tai kas yra dėstoma; taip pat, karštligišką visų programų siekį kurti specialistus rinkos poreikiams tenkinti. Nieko nebaigęs jis užsidirba dirbdamas valytojo, krovinių kelėjo, banko kleriko, barmeno, telemarketingo specialistu, padavėjo, administratorio. Darbus pastoviai keičia, nes Karolis myli laisvės pojutį bei jaučią poreikį intelektualiai stimuliacijai, o tų dalykų jis negauna nei iš vieno darbelio. Neilgai trukus Karolis sukuria šeimą, 10 metų o jis vis dar telemarketingo specialistas, šį kartą darbo nemeta, nes dėl ekonominės krizės darbų ir nelabai yra (o dar ir šeimą išlaikyti). Nepriteklius, bohemiškas laisvas gyvenimas ir 8 kasdieninės valandos (neskaitant dar po 2 valandas į dieną nuvykti pirmyn ir atgal iš darbo) protiškai regresuojančio darbo..; Karolis vis labiau atranda prieglobstį ir laikiną nusiraminimą išgerdamas, parukydamas. Kas iš pradžių buvo susitikimai su “laisvės” broliais ir seserimis, pradeda po truputį įgauti pilkesnes spalvas.
Populiariosios Karoliaus gyvenimo trajaktorijos mūsų mitologijoje:
a) Karolis ir dirba telemarketingo specialistų, žmona, giminės jį “sutvarko” dėl iškilusių alkoholio problemų. Jis gyvena ir eina į darbą vien dėlto, kad jaučia vienintelę jam svarbią moralinę pareigą (įdiegtą savo tėvų) savo atžalai. Pats savo gyvenime ir savyje, savo įdėjose jau kapituliaves senokai. Nebeskaito nei Nyčės nei Markso nei Kanto, tenkinasi smulkiais malonumais kaip taurelė, pigus pasisėdėjimai su darbo kolegoms (pogrindžio kolegos kažkaip jau irgi senai dingo iš akiračio), na ir aišku vaiko auklėjimu, vieninteliu malonumu kuriuo gali perteikti gyvenimo karčias tiesas ir pamokas.
b) Karolis išlieka egzistenciškai ištikimas savo laisvės sampratai ir b1) įvykdo savižudybę; b2) šeima palieka, darbas išmeta ir jis tampa tas kurį vėlgi sutinkame ant suoliuko arba prie konteinerių.
c) Pozityvus variantai kaip: Karoliui vienų iš bohemiškų pasisėdėjimų metu, sutiktas nepažįstamas pasiūlo c1) išleisti Karolio grupės albumą ir taip karolis tampa vidutiniškai įžymus, kad jam užtenka iš to ir pragyventi ir groti mėgstamas dainas apie laisvę. c2) Įsitraukti į apmokamą VŠĮ veiklą kuruojant meno parodos, disputus ir taip Karolius gauna pinigus už kalbas ir diskusijas, kurias jis iki šiol vedė, alubariuoses su “chebra”.
c3,c4,..cn
Vėlgi, išskyrus c, Karolis su Andriumi sutinkami jūsų teismui prie konteinerio. Ir vėl C variantai tai atsitiktinumų, likimo (skirtingi žmonės skirtingai tai pavadina) vingiai, neturintys nieko bendro su pačiu Karoliu. Tiesa sakant, tiek B tiek C gimsta, galima sakyti tame pačiame alubaryje, tomis pačiomis sąlygomis.
Trečioji Pasakėčia
Viktoras kaip ir Karolis, auga paprastoj, vidurinės klasės šeimoj. Tėvas daktaras, mama draudimo agentė. Viktoras mokosi vidutiniškai, tėvo paskatintas, anksti susidomi sportu. Domisi sportu ir visais viduriniosios mokyklos metais. Atletiškas, visai neblogai dar atrodantis, žavi ne vieną mokyklos paną. Vėliau Viktoras supranta, kad sportas panoms kokteilių ir pasivažinėjimo gera mašina nenupirks, ir sporto įgudžius perkelia į savo mobiliųju telefonų kompanijos vadybininko darbą. Šis pardavimų sportas Viktorui sekasi dar geriau negu mokykloje krepšinis. Azartas didelis, na ir atlyginimas ne mažas: ir panom ir automobiliam, viska užtenka.. Laikas eina, Viktoras sukuria šeimą. Keičiasi “žaislų”, “daiktų” pavadinimai (dabar Viktorui svarbu geras namas, vis dar svarbu gera mašina, tik šį kartą ne greitas BMW, bet galingas didelis “Lexus), sportas vadyboje išlieka tas pats, tik turtingesni žaidėjai, turtingesni atlygiai ir “rūgštesni” ir skausmingesni “pralaimėjimai” kuriuos Viktoras vis sunkiau ir sunkiau išgyvena.
Viktoras į Karolį ir Andrių žvelgia paniekinamai. Jam jie yra lūzeriai, pralaimėtojai, o kas šlykščiausia, kad jie nebenori “žaisti”, o tik jo, mokesčio mokėtojo pinigus švaisto..
Ketvirtoji pasakėčia
Petras, gimė “specialistų” šeimoje. Nebuvo jie nei skurdžiai nei turtingi. Tėvai, Petrui skyrėsi nuo bendraamžių tik tuom, jog nuo mažumos jį vertė lankyti muzikos mokykla, kaip kiti bendraamžiai kieme “Ali BABA Zachem sluga”, žaidė. Petras augo ir po truputi grojimas smuiku iš neapkenčiamo priverstinio užsiėmimo, tapo mėgiamas. Ypač Petrui patikdavo, kada jo grojimas žavias paneles sužavėdavo, o ir auditorijos su amžiu augo. Niekam nekilo klausimo (nei tėvam nei petrui) ką jisai studijuos. Petras baigė muzikos mokykla, konservatoriją, stažavosi; gavo vietą simfoniame orkestre. Petras buvo smuikininkas, smuikininkas buvo Petras. Turtingas jis nebuvo, bet ir nebuvo nelaimingas. Darė tai ką žinojo kaip daryti ir ką mėgo ir kad kitaip gali būti, jis nei kėlė klausimus nei domino tokios nenormalios “filosofijos”. Mėgo jis teliką pažiūrėt, į kurortą nuvažiuot, susirado žmonelė tokią kaip ir jis, pianistę iš konservatorijos laikų.
Yra ir daugiau pasakėčių. .
Kokia gi viso to didaktika? Na turbūt elementariausiu lygiu tai visiems tiems kurie galvoja apie laisvus pasirinkimus ir “degradavusias” asmenybes, gal nors truputi atverti akis.. Dvi pusės, bet moneta ta pati.. Ir kaip dainuoja vienas žymus lietuvių dainius: “.. galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse..”
PS.. eilinį kartą atsiprašau, netaisau klaidų, nes rašau paskubomis ir turiu grįžti vėl prie pareigų, tiesiogiai susijusių su šito kompiuterio naudojimu..
