G. Orvelo “Gyvulių Ūkis” – mėgstama pasakėčia, kada norime pavaizduoti kaip idealistinės idėjos, gavusios istorinį šansą būti įgyvendinamos, susidūrusios su kasdienybe, neišvengiamai patiria krachą ir tampa savo pačių groteskiškais atspindžiais, pakeliui nusinešančiais milijonus likimų. Bent jau tokia yra populiarioji interpretacija.
(Pavyzdžiui, prof. L. Donskio, 2007 m. straipsnis: http://www.balsas.lt/naujiena/177241/pakoreguotas-orwellas-ir-rusu-tautos-zygdarbis/rubrika:naujienos)
Bet kas atsitinka, jeigu mes pasitenkiname vien tiktais šia interpretacija? Liberalus (šiandieną, populiarusis) atsakymas skambėtų turbūt taip: Socialinė neligybė (Gyvulių ūkis prieš revoliucija) egzistavo, egzistuoja ir turbūt egzistuos, nes tai “naturali” socialinės santvarkos dalis. Žmonės nėra lygūs. Yra silpnesni yra stipresni ir yra gudresni. Kištis į šią naturalią, beveik biologiškai determinuotą status quo, reikštų kištis į tai, kas “naturaliai susiformavo” ir be abejo, prašytis groteskiškos gyvūlių ūkio siužeto pabaigos. Taigi, yra žemvaldžiai ir yra tie, kurie dirba tą žemę ir vaisius atiduoda ponams. Yra savininkai ir yra darbuotojai kurie dirba ir kuria pridėtinę vertę pirmiesiems. Yra pirmojo pasaulio ir trečiojo pasaulio šalys, kur pastarosios gamina(materialiai, intelektualiai, bei naturaliųjų išteklių prasme) pirmosioms, kad jos nesustodamos vartotų vis įmantesnėmis formomis. Visą tai turi išlikti ir vystytis “naturalia” eiga. Mūsų (intelektualų, politikų, visuomenės veikėjų) pareiga, “švelninti” socialinius skirtumus ir žinoma, plėsti ir tobulinti žmogaus laisves ir teises. Ir visą tai turi būti daroma, kuo mažiau valstybei kišantis į gamybos (plačiąja prasme, ne tik prekių, bet ir paslaugų, kultūros, šeimos..) santykius.
Liberalaus gyvūlių ūkio vizija nesiekia toliau nei geresnio tvarto įrengimas gyvuliams, bei teisių į šviežų orą, gyvulių darbo laiko ribojimą, bei žinoma, teise gyvūliams išsakyti savo nuomonę (su nerašyta sąlyga, kad nuomonė išliks nuomone ir žūt būt, negrąsins šventai, šeimininko ir jo tarno – gyvulio, skirčiai).
Visi kiti scenarijai yra nurašomi kaip lemti nesėkmės. Vienas iš tų scenarijų ir yra Orvelo Gyvulių Ūkio pasakėčios siužetas.
Taip, aš visiškai sutinku, kad Orvelo pateikiamas scenarijus yra įžvalgus ir puikiai alegoriškai perpasakoja Sovietų Sąjungos likimą. Bet nesutinku su populiariąja interpretacija, jog gyvūlių ūkis turėjo tik šias dvi galimas ideologines alternatyvas, būtent: status quo su ponais ir gyvuliais, kur laikui bėgant, santykiai humaniškės, arba, valstybinis komunizmas, kuris kaip pasakė Prof. Donskis, pasmerktas daugumos represijai, bei krachui:
” Orwello atsakymas ir buvo jo didžiosios socialinės satyros šerdis: socializmas yra ilgas ir vingiuotas kelias iš kapitalizmo į kapitalizmą.” (http://www.balsas.lt/naujiena/177241/pakoreguotas-orwellas-ir-rusu-tautos-zygdarbis/1)
Manęs nei viena iš šių alternatyvų visiškai netenkina. Tarp kitko, būtina paminėti, kad tiek pasakėčioje, tiek tarp interpretuojančiųjų, labai nedaug kalbama būtent apie “naturaliųjų” santykių pirminio smurto didumą, kuris ir privedė prie gyvūlių mobilizacijos ir revoliucijos. Ką viena pusė darė sistemingai šimtmečius (XIX a. industializacijos darbininkijos kartų holokaustas, imperialistiniai grobimai ir t.t.) ir tebedaro kitose pasaulio vietose, kita padarė greičiau ir tiesioginėmis, labiau akivaizdžiomis smurto formomis (gulagai, kalėjimai, kgb, žodžio cenzūra ir t.t.) Pirmoji tebegyvuoja. Antroji sužlugo.
Aš už tai, kad būtų įsivaizduojamas trečias, ketvirtas, penktas variantai; kad būtų apskritai įsivaizduojama. Jei nesuveikė vienas iš galimų dviejų variantų, nereiškia, kad likęs yra vienintelis galimas (taip mes šiandieną esame verčiami elgtis prie balsadėžių kas 4 metus). Man Orvelo pasakėčios esminė pamoka yra, kad reprezentacinė, centralizuota valdžia (kiaulės reprezentuoja kitus gyvulius) yra problemiška apskritai, o ne kad socializmas kaip toks yra problemiškas. Orvelas nepateikia “kito” varianto. Kitą variantą turi pateikti patys gyvuliai, jeigu nenori išlikti banda, visiems, kas nori valdyti, paklūstantiems kretinams.
